Sveikos, kuriu ir aš čia temą. Į ją dėsiu tik naujausius baigtus savo darbus. Senesnius (o taip pat ir šiuos bei jų progresus) galima rasti mano bloge. Ten taip pat esama mezgimo, nėrimo ir daug daug kitokių veikinėjimų, atimančių nemenką dalį mano laisvalaikio.
Trumpai apie tai, ko galima bus čia tikėtis. Pirmiausiai po truputį baiginėsiu daugybę pradėtų kryžiuku siuvinėjamų darbų. Užbaigti jie atsidurs čia. Tačiau tarp jų atsiras ir "mokymosi siuvinėti" įvairiausi rezultatai. Dažnu atveju jie bus rodomi ne visai baigti, tai yra jie bus tik išsiuvinėti. Paskutiniu metu susikaupė jau nemenka krūva neįrėmintų darbų (kuriems priklausytų susilaukti rėmo). Tiesiog smagiau nusipirkti naujų siūlų ar žurnalą (po galais, šį savaigalį nusipirkau "tik" 3 žurnalus, už kuriuos ko gero būčiau galėjusi kokius 3 paveiksliukus įsirėminti). Todėl mano baigtas siuvinėjimas yra išsiuvinėtas darbas. O forma, kurą jis vieną dieną įgaus, jau tik niuansas.
Tad daug nerašiusi dedu naujausią savo siuvinėjimą - vyšnios medį. Piešinys buvo paimtas iš žurnalo "Marie Claire idees", kuris buvo rastas vienoje Vilniaus siūlų parduotuvėje. Su kalke ant lietuviško Nordic lino persipieštas medžio kamienas ir žvirblis. O toliau prasidėjo improvizacija. Pasiimtos siūlų dėžutės (siūlai pas mane surūšiuoti ne pagal numerius ar firmas, bet pagal spalvas ir atspalvius). Atsirinktos norimos spalvos (dauguma pasitaikė Anchor'o, viena, kiek pamenu, DMC). O tada pradėta žaisti. Beliko klausimas, kur nutūps šitas žvirblis. Idėjų yra, bet matysis, ar jos bus įgyvendintos, ar ir liks tik idėjomis. Žvirblis pasitaikė įnoringas, gali jo ir mano norai nesutapti...



Buvo proga tobulai išmokti prancūziškus pumpurėlius

Naujausias mano siuvinėjimas, ypač reikalingas žmogui, kuris artimiausiu metu planuoja eilinį kartą trumpai nusikirpti plaukus

Dygsniai - patys įvairiausi, tokie, kokius tuo metu sugalvojau (naudoti penki skirtingi, daugiau netilpo). Vis pasipiešdavau pieštuku ornamento dalį, išsiuvinėdavau, tada vėl piešdavau. Nereikalingas linijas sėkmingai trintuku nutryniau.
Segė yra plaunama. Jos pagrindas - segės formos plastmasinio standaus aplanko gabalas. Užsegimas paimtas iš kitos segės.

Mano žvirblis apsigyveno ant užrašų knygutės. Po truputį mokausi įrišinėti. Šį kartą pabandžiau ne klijuoti ant viršelio, bet kietviršius išpjauti. Beveik pavyko. Vienintelė bėda, kad ne visai lygiai priklijavau. Galvojau, gal nulupti medžiagą, išplauti, išdžiovinti, išlyginti ir perklijuoti. Bet pagalvojau, kad gal neverta. Noriu aš šitą žvirblį pasilikti (dar neturiu nei vienos savo knygutės). Bet jei jis bus gražiai padarytas, tai ir vėl padovanosiu. O brokai juk nedovanojami Tai štai ir rezultatas.

Ypač esu patenkinta priešlapiais su vyšniomis.

Priešlapiams naudotas skrebinimo popierius. O viršelis pilnai keistas: iš kartono iškirptos kietviršio dalys ir prie jų klijuotas audinys.

Valio, vilkai baigti. Pagaliau. Originalus "Dimensions" rinkinys (todėl į pabaigą kanva vis labiau erzino).

Šis darbas vadinasi "Mokomės siuvinėti peltakiu". Na, kaip ir moku, tiesiog yra daugybė neišbandytų raštų, tai su jais ir žaidžiu. Gal ir nieko rankšluostis indus šluostyti ar dulkes nuo kokios knygų lentynos nuvalyti... Siuvinėtas tik vienas galas.

Nemažai laiko užtruko apnėrimas bei gražus krašto palenkimas. Peltakiavimas vyko daug greičiau.

Po šio darbo mano mama pareiškė: "pradedi išmokti siuvinėti". Kadangi ji pastaruoju metu įprato mane kritikuoti (pati kalta, kad išmokiau ją, kaip siuvinėjimai turi atrodyti), tai čia jau labai neblogas įvertinimas. Nors ir man pačiai šis darbas patinka. Tik dar nesugalvojau, ką iš jo darysiu. Tad pristatau savo "vienos nakties darbą" (tiesa, siuvinėjau ilgiau, nors jeigu būčiau dirbusi nuo grįžimo į darbą iki ėjimo į darbą be poilsio, gal ir būtų nakties pakakę). Piešinys paimtas iš žurnalo "Inspirations" 62 numerio. Siuvinėta ant lietuviško "Nordic" lino (pagal artikulą turėtų tikti ir siuvinėti kryžiuku, bet nebandžiau dar) vienu DMC siūlu (iš viso naudotos, kiek pamenu, 11 spalvų).

Iškilusius neaiškumus (pavyzdžiui, siuvinėti užsilenkusį lapelį reikia pradėti nuo paties žiedlapio ar užsilenkusios jo dalies) spręsti padėjo štai šios Mary Corbet bloge esančios pamokos.

Turėjau tokį nedidelį užsakymą: išsiuvinėti biskorniuką. Piešinys - Atalie, siūlai - Anchor, DMC (jau net nepamenu, kokie, nes mano visi siūlai dabar sudėti pagal atspalvius, greta guli ir "kilmingi", ir kokybiški "Leningrado", ir kinietiški siūlai; tiesa, kai kuriuos prieš siuvinėjant tenka bandyti, ar dažų neleidžia...)

Kadangi šiuo metu nelabai turiu laiko, tai viso romano apie naujausią siuvinėjimą nekartosiu. Jį galima paskaityti štai čia. O trumpa darbo anotacija tokia: juodas prabangus šilkas (kuo brangesnis, tuo labiau tinka visokiems eksperimentams - daugiau šansų, kad rezultatas pavyks, nes bus gaila sugadinti), pakietintas klijiniu audiniu, "Madeiros" šilkinis ir metalizuoti siūlai ir bevardžiai, nekilmingi karoliukai (kiek pamenu, kinietiški). Dar bus "Panduro" rankenos, bet pirmiausiai rankinukas keliaus pas siuvėją. Piešinys imtas iš "Inspirations" 64 numerio. Siuvinėta su tuo, kas rasta namie, nes pradėta vakar vakare, o šiandien ryte užbaigta. Akivaizdu, kad trūkstamų karoliukų bei siūlų nebuvo kada nusipirkti. Pakeista viskas, originalus liko tik ornamentas.

Dovana draugei vestuvių proga. Tiesa, fotografuota paskutinę akimirką, prieš pat suvyniojant. Tad viskas labai sulankstyta. Taip atrodė visa dovana:

Staltiesė su servetėlėmis:

Servetėlių žvirbliukai:

Ir staltiesės kampas (visi keturi tokie)

Siuvinėta ant lietuviškos "Lino namų" staltiesės "Anchor" firmos siūlu.

Na ką, pagaliau aš prisiruošiau ne tik nufotografuoti savo "ridikiulį", bet ir į forumą įkelti. Žinau, kad aš tinginys, bet ką jau čia padarysi. Geriau ką sukurti tuo metu... Trumpai apie patį siuvinėjimą: audinys - natūralus šilkas, siūlai - Madeiros šilkas ir metalikai, karoliukai - nebeidentifikuojami, tikriausiai kinietiški, rankenos - atvežtos iš Norvegijos, pirktos "Panduro hobby" (kaip man jų reikėtų daugiau; dabar tik vienos liko nepadarytos, o idėjų joms turiu daug). Siuvinėjimas: metalikas prisiūtas geltonu šilkiniu siūlu (angliškai ši technika "coaching" vadinasi, naudojama siuvinėjant auksiniais siūlais, labai gražiai atrodo darbai, kuriuose piešinys formuojamas auksinius siūlus prisiuvant skirtingų spalvų šilkiniais ar medvilniniais siūlais), karoliukai prisiūti plonyčiu metaliku. Sunkiausia darbo dalis buvo nufotografuoti. Pirmiausiai prisiruošti, o po to dar ir vaizdą gauti: šilkas blizga, metalikai blizga... Geriausias rezultatas išgautas padėjus siuvinėjimą ant tiesioginių saulės spindulių. O ši pievelė rasta Pavilnio bažnyčios šventoriuje. Gerai, kad reikėjo ten nuvažiuoti.

Beje, jo rankena tokia, kad galima įdėti į vidų ir nesimato. Labai man tuo patiko.

Esu toks žmogus, kad jeigu mane pakvies būti krikšto mama, krikšto rūbą darysiu pati. Pirmasis buvo siūtas iš užuolaidinės lygios neraštuotos medžiagos ir kiek padekoruotas, bet nuotraukų rūbo neturiu. O štai antrasis buvo siuvinėtas. Šiandien pakrikštijom mano sūnėną, kuriam ir buvo skirta ši skraistė.

Lietuviškas linas, lininė juostelė ir Madeira šilkas
Žvakės sijonėlis buvo nertas. Tiesiog nebeliko laiko išsiuvinėti.

Beje, tokia lininė skraistė visgi labiau tinka didesniems vaikams, kurie jau patys vaikšto. Kai vaikas ant rankų, skraistė visgi apsilamdo.
O aš dabar svajoju, kad norėčiau pasiūti šilkinį krikšto rūbą, kokiais seniau visi Europos turtingieji vaikus puošdavo (nuotraukų esu mačiusi tiek Rusijos, tiek Anglijos ir Prancūzijos didikų vaikų), o ispaniškų net ir šiuolaikinių esu mačiusi. Tik kam reikėtų tokio rūbo šiais laikais Lietuvoje?...

Šiandien prisiminiau, kad mano "Dimensions" vilkai, nors jau seniai įrėminti, bet vis dar nenufotografuoti. Tad dedu jau galutinį rezultatą. Rėmą su dviem pasportais užsakinėjau specialiai vilkams (pirmoji idėja buvo, kad tai turėtų būti paprastas rėmas, gal visai be pasporto, tai vilkai išsireikalavo net dviejų). Rėmas gamintas Dysnos gatvėje, rėminau pati. Stiklų jau seniai nebededu.

Ir dar keli "snukučiai" iš arčiau:

Oi kaip senokai čia nieko nedėjau. Tad rodau jau spėjusį pasenti naują darbą - knygučių siurprizui darytą knygutę. Schema paimta iš "Prairie Schooler" bukleto, siuvinėta "Madeira" šilku ant tikriausiai 28 lino (tiksliai nepamenu, sprendžiu iš akies, nes lapelio jau seniai neturiu).

Smulkmenėlė, dalyvavusi kalėdinių darbų konkurse, iš tikrųjų yra tarptautinio žaidimo (swap'o) dovana. Dalyvavau siuvinėtų kalėdinių žaisliukų keitimesi. Manasis iškeliavo į Pietų Ameriką. Siuvinėjau ant lietuviškos medvilnės pearl cotton siūlais. Vienos pusės raštas iš Riolis schemos, kitas - mano improvizacija.



Dar viena tokia snaigelė buvo išsiuvinėta gimtadienių siurprizui, tik jos nuotraukos neturiu, nenufotografavau. Bus siuvinėjama dar ir trečia; man irgi reikia.

Na ką, manau, kad sutiksite, jog mano planai yra tokie... "kukloki". Tad reikia ir darbuotis. O kadangi dabar mane traukia prie spalvų (hardangeris, nors jis visas baltas, tinka, bet kitos spalvos turi būti ryškios), tai štai ką baigiau sausio 1 (kartais Naujieji namie irgi gerai). Vienas iš mano planų - Lanarte "Bear with pram". Siuvinėjau rinkinį. Tik niekaip neatgaminu, iš kur aš jį gavau. Tikrai prisimenu, kad nepirkau...



O ką veiksiu su juo, dar nežinau. Galvosiu kada nors, kai reiks kokiam žvirbliukui dovanos.

Dvi smulkmenėlės gimtadienių siurprizui: knygų skirtukas ir adatinė-žirklių pakabukas. O gal jisai kur nors kitur vietą atras (pas mane jau nemaža tokių adatinių kolekcija kaba ant stalinės lempos, prisuktos prie rašomojo stalo. Abi jos siuvinėtos ant lietuviškos medvilnės. Juodoji - Anchor'o siūlais, margoji - lyg ir DMC (jau nebepamenu, reiktų ieškoti dėžutėse). Originalus abiejų jų variantas be abejo, juodas. Raštai paimti iš "The Gift of Stitching" 2010 metų rugpjūčio numerio. Tikriausiai juos siuvinėsiu ir dar kartą. Gražūs raštai, noriu ir sau. Tik gal vietoj knygų skirtuko darysiu ką nors kitą (nemoku aš skirtukų naudoti, neretai juos atstoja nebereikalingos schemos).



Šiandien baigiau dar vieną iš šių metų planų. Artimiausiu metu nufotografuosiu ir įkelsiu.

Na ką, štai ir dar vienas planas įgyvendintas. Šiandien per "Ryto suktinį" (berods taip vadinasi) apkarpytas. Siuvinėta ant DMC medvilnės (daugiau taip nebedarysiu, per skysta), Pearl Cotton 8 ir 12. Schema iš rusiškos knygos. O ši sudaryta iš skirtingų rūšių siuvinėjimų, kurie visi versti iš mano mylimo žurnalo "Inspirations".

Štai ir "Prairie Moon" "Hana" baigta. Dar vienas šių metų planas įveiktas. Kyla toks keistas įtarimas: o gal ir visus planus įgyvendinsiu. Tiesa, reikėtų dar porą planų įrašyti, kurie yra tik mano bloge. Tada jau būtų sąrašas pilnas. O kol susirasiu planus bloge, štai manoji gražuolė (beje, jei kas sakytų, kad paveikslas baisus, nenustebčiau, kai kas iš artimų draugų tiesiai taip pasakė, o man jis labai mielas).


Apie piešinį:
Vardo ir pavardės turėtojo google nepavyko rasti. Visgi stilistiškai primena XVIII a. antkapinius paminklus. Štai čia keli panašios stilistikos pavyzdžiai:
http://www.istockphoto.com/file_closeup ... ?id=111550
http://www.flickr.com/photos/duncanh1/4826720642/
http://www.flickr.com/photos/95745910@N00/2903944034
O patys žmogiūkščiai man labiau viduramžių manuskriptų paraščių gyventojus primena, o ne XIX a. piešinius. Jeigu google įvestumėt "Kvailių laivą" (na, ieškoti reikėtų "Stultifera Navis", arba pasižiūrėti čia; ir nepainioti su Petkevičiaus "Durnių laivu", tarp jų nieko bendra ir išvis tai visiškai skirtingo lygio knygos), pamatytumėt, kad Sebastiano Branto knygoje (1494) tokių ilgaausių daugybė. Akivaizdu, kad ikonografiškai jie gerokai senesni, negu siuvinėjime nurodyta data. Paukščių ten irgi yra, bet panašaus neradau.

Na ką, surašius ilgiausią sąrašą pradėtų siuvinėjimų, reikia juos mažinti - nieko nebelieka. Tad šiandien maždaug per 20 minučių užbaigiau vieną darbą - Florencijos siuvinėjimo (bargello) būtų išsiuvinėtą medelį. Reikėjo jam tik karoliukus prisiūti... Štai taip jis atrodo.



O čia jo giminaitis, išsiuvinėtas 2009 rugsėjį.



Abu siuvinėti pagal į rusų kalbą išverstą knygą Дей Б. Флорентийская вышивка: техника барджелло. Москва, 2008. Siuvinėta ant 18 mono kanvos DMC siūlais, Mill Hill karoliukai.

Pirmadienį buvo draugės gimtadienis. Reikėjo kažkaip įpakuoti dovaną. Tai padariau dėžutę ir ją pasiuvinėjau simegrafijos būdu. Ech, eisiu dar kartą ieškoti, gal visgi kas nors ylas pardavinėja. Jeigu ne, draugė prie adatėlės su galvute žadėjo "prifiminti" rankenėle. Kadangi dėžutė iš pusstorio kartono, tai adatėlę įsmeigiau tik su antpirščiu. Bet ir ištraukiant buvo ką veikti. Užtat draugei dėžutė labai patiko. Dovana taip pat. O tai svarbiausia. Štai taip atrodė dėžutė:



Dabar galvoju prisisiuvinėti ir išsipjauti įvairių dydžių dėžučių, kad kai prireiks, beliktų tik suklijuoti. Kartono lapai daug vietos neužims. Dar ir sumažės, nes dabar turimi yra labai labai nemaži ir užima daug vietos (neapsikentusi aš greitai juos už spintos kokios užkišiu...)

Šio žvirbliuko schema iš Marabout "Anges". Seniai ją turėjau, vis planuodavau išsiuvinėti, bet neprisiruošdavau. Tikriausiai laikas nebuvo atėjęs. Kol vieną dieną prisiruošiau... O toliau jau viskas vyko greitai (tikriausiai sulaukiau tos reikiamos akimirkos): 28 Zweigart natūralus linas (bent taip iš akies atrodo, numerio jis seniai netekęs), balti Sankt Peterburgo muline siūlai (reiktų vėl į Gariūnus atsargų papildyti, bet aš taip nemėgstu tos turgavietės), šiek tiek darbo (tradiciškai daugiau, negu atrodo) ir paukščiukas jau čiulba ant šakos. Belieka sugalvoti, kaip jį apipavidalinti.

Dovana boružėlių mylėtojai... Kai perskaičiau, kad Aušrinskis nori visko, kas tik būtų su jomis, prisiminiau šią mažylę. Tiesa, atsivertusi piešinius suabejojau, ar tikrai ją siuvinėti, gal visgi ką nors kitą. Tie sparnai - gal kokio centimetro ilgio. Pirmiausiai buvo išlankstyta floristinė viela (įdomu, ką ji veikė mano namuose, tikriausiai boružės ir laukė). Tik baigus siuvinėti sparnus brolis davė gerą patarimą ir atnešė man reples. O aš vielą lanksčiau pirštais... Gaila, kad nenufotografavau jos prie kokios nors monetos ar kito daikto, kurio dydis yra aiškus.
Siuvinėta ant natūralaus šilko šilkiniais "Madeira" siūlais, naudota floristinė viela, piešinys ir aprašymas iš "Inspirations".



Šis siuvinėjimas angliškai vadinamas "stumpwork". Prie audinio prisiuvama floristinė viela (na, tinka bet kokia, tik reikia minkštos ir ne visai plonos). Tada ji apsiuvama rišeljė dygsniu. O po to vidus išsiuvinėjamas, kad abi pusės būtų maksimaliai gerosios. Tuomet atskiros detalės iškerpamos ir prisiuvamos prie siuvinėjimo. Paprastai siuvinėjama lygiuoju šešėliniu siuvinėjimu.

Dedu dar vieną iš savo baigtų darbų. Rinkinys iš štai čia. Labai smagiai badėsi, kol finišo tiesiojoje pritrūkau siūlo. Bet "Dimensions" tradiciškai nepavedė, tik teko porą savaičių palaukti. Dabar belieka sugalvoti, ką su šiuo darbu veiksiu, nes pagalvėlei jis per mažas.

Na ką, laikas dar vienam naujam darbui. Vakar buvo mano brolio vardadienis, tad ta proga jis gavo Nimue pypkę (tarp kitko, jis nerūko). Pypkė buvo labai gerai įvertinta, tiesa, dar pasiteirauta, koks čia siužetas. O ką aš žinau. Neteko man vartyti knygos, kurioje yra ši iliustracija. Bet gal kada sužinosiu. Siuvinėta ant kažkelinto (lapelio nėra) Zweigart'o lino, karoliukai naudoti Mill Hill'o ir čekiški (gerai, kad turėjau Mill Hill'o auksinių, nes kitaip būtų tekę siūti dengtus tikru auksu). Rėminta tradiciškai Dysnos gatvėje, tose rėminimo dirbtuvėse, kurių durų stiklai spalvingai išdažyti. Ir jums nepasivaideno - rėmai čia du.

Naujausias siuvinėjimas - užsakymas, turintis ir savo priešistorę. Kažkada jaunųjų tėvai vestuvėms turėjo štai tokį rankšluostį.



O dabar, po beveik ketvirčio amžiaus, antroji karta irgi turės rankšluostį. Tiesa, pirmasis buvo mašina siuvinėtas, manasis - rankomis. Ir šiaip, raides pakeičiau, skaičius. Vien rūtos liko tokios pačios (beveik, nes metalizuotas siūlas nederėjo). Tikiuosi, kad kada nors ir dar viena, jau trečia karta ims rūpintis rankšluosčiu vestuvėms.




O štai taip atrodo abu rankšluosčiai greta.



Siuvinėjosi ant šio seno rankšluosčio maloniai. Tik niekaip nesipaišė. Tai pirmiausiai ant kalkinio popieriaus persipiešiau ornamentą, tada jį pridaigsčiau atitinkamos spalvos siūlais, o po to apsiuvinėjau. Na, kadangi ir šiaip derėjo prieš lygiai siuvinėjant raides ir rūtas jų kontūrus apsiuvinėti, tai čia buvo kiek kitoks apsiuvinėjimas, kartu su popierium (kurį po to nuplėšiau). Bet datą teko siuvinėti su popierium, o po to jį gražiai nuplėšti, nes už dygsnių negalėjau pasislėpti.